Lina Liubertaitė dabar yra žinoma kaip modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja bei tarptautinių konferencijų apie naujausias kraštovaizdžio kūrimo tendencijas rengėja. Trumpus filmuotus jos patarimus ir pašnekesius su specialistais apie aplinkos estetiką galima pamatyti  jos įkurtame  youtube kanale. Mes kalbiname Liną apie tai, kaip estetikos poreikis gali netikėtai pakeisti gyvenimą, o svajonė susikurti tobulą namų aplinką tapti verslu. 

Anksčiau dirbote rinkodaros specialiste tarptautinėse kompanijose ir staiga, bent jau taip atrodo iš šalies,  – želdinimas, augalai, kursai. Kas turėjo atsitikti, kad įvyktų tokie pokyčiai?

Viskas prasidėjo, kai išėjau motinystės atostogų, nors manau, kad atostogomis to periodo gal ir nereikėtų vadinti. Tuomet daugeliui moterų taip atsitinka, kad pažvelgia į viską, kas buvo iki tol, iš šalies ir iš naujo. Aš maniau, kad man taip tikrai niekuomet neatsitiks, nes turiu savo kelią ir man patinka daryti tai, ką darau. Likus mėnesiui iki grįžimo į darbą, staiga šovė mintis, kuri buvo labai kategoriška. Man buvo visiškai aišku, kad būtinai turiu imtis to, ką sumaniau.  Tuo metu su šeima kaip tik persikėlėme gyventi į savo namą,  kilo poreikis estetiškai sutvarkyti jo aplinką. Iki tol turėjome sodą bendrijoje, buvau mačiusi kaip savo aplinką tvarkė seneliai, tačiau tuomet labai aiškiai pajutau, kad man netinka ta ankstesnė estetika, noriu visai kitokios, šiuolaikiškos  estetikos. Tokią sukurti trūko žinių, pradėjau ieškoti informacijos ir pamačiau, kad viešojoje erdvėje labai mažai šiuolaikiškai pateiktų kraštovaizdžio estetikos kūrimo žinių.  Pagalvojau, kad ne visuomet reikia laukti, kol kas nors tai padarys, nes aš pati esu pajėgi tai padaryti. Taip pradėjau rašyti tinklaraštį „Geltonas karutis“ ir rengti kursus, kuriuos nuo pat pradžių gan ambicingai pavadinau moderniais.

Informacijos, regis, visose srityse akivaizdus perteklius, bet tuo pačiu žmonėms jos trūksta, kodėl, Jūsų nuomone,  taip yra?

Yra atotrūkis tarp specialisto, kuris turi labai daug žinių ir žmogaus, kuriam tų žinių reikia. Daugelis kuriame savo aplinką patys, todėl norime daugiau žinoti ne tik apie augalus, bet ir erdvių estetiką, tačiau tikrai negalime skirti kelerių metų ir į tai gilintis. Norime ir galime gauti tai per trumpus intensyvius kursus, kur daug sužinome ir dar pajuntame įkvėpimą. Tą tinklaraštį rašau tarsi sau, tokį, kokį man būtų patikę rasti, kai pati  ieškojau aiškiai ir trumpai pateiktos informacijos. Kursus irgi rengiu  tarsi juos rengčiau sau, tokius, kokius būčiau pasirinkusi, kai tik pradėjau domėtis želdinimu.  Visuomet, kad ir ką daryčiau,  turiu omenyje veiklų žmogų, kuris dirba ir turi vaikų, kuriam trūksta laiko, todėl jis nori sužinoti paprastų patarimų apie šiuolaikišką aplinkos tvarkymo kelią. Vėliau sukūriau savo youtube kanalą, manydama, kad taip galiu parodyti dar daugiau. Žinojau, kad tai dar vienas labai svarbus šiuolaikiško žmogaus informacijos kanalas. Taip palaipsniui jau penkerius metus kuriu savo verslą.

Želdinimo ir kraštovaizdžio dizaino specialistų Lietuvoje išties daug, o Jūs ryžotės pradėti mokyti žmones kurti estetišką aplinką būdama rinkodaros, o ne želdinimo specialistė ir svarbiausia, Jums pavyko, kaip manote, kodėl?

Renkuosi žmonių atsiliepimus, juos tiesiog sugeriu, norėdama žinoti, ko nori šiuolaikinis žmogus, ir kuo aš galiu jam padėti. Pati nesu kraštovaizdžio architektė, todėl samdau profesionalus, kurie dalijasi savo patirtimi ir žiniomis. Kiekvieną kartą, pati  jų klausydamasi, būnu tarsi lakmuso popierėlis. Viską per save perfiltruoju ir keliu klausimus – kas man buvo įdomu ir naudinga, padėjo ar ne padaryti man reikalingus sprendimus. Tik tobulėjant viskas gali  judėti tolyn. Estetika čia irgi labai svarbi, ji yra visur, tiek želdinime, tiek rinkodaroje.

Kokia pirmoji mintis ar asociacija kyla, kai prabylame apie estetiką ?

Kai kalbame apie estetiką, pirmoji mintis man kyla apie harmoniją. Apie ją daug kalbame ir savo kursuose. Labai sunku aplinkoje pasiekti balansą, kai nežinai už kokio šiaudo griebtis ir kokiais principais vadovautis. Tų aiškių principų yra, pavyzdžiui, sklype reikia išlaikyti tam tikrą santykį tarp grindų, kitaip tariant vejos,  ir vertikalių augalų. Estetika atsiranda ten, kur yra harmonija.

Ar, Jūsų nuomone, estetikos suvokimas dabar patiria pokyčius?

Estetikos suvokimas dabar tikrai keičiasi visose srityse, tame tarpe ir aplinkos kūrime. Anksčiau labai gražus atrodė ypatingai kruopščiai sutvarkytas ir išpuoselėtas sklypas su dideliais ryškiais žiedais. Dabar estetiką randame harmonijoje,  tuomet, kai jaučiame gamtos dvelksmą, jos kaitą. Imame vertinti naujus arba seniai užmirštus  daugiamečius augalus, kurie gal ne taip ilgai žydi, jų žiedai ne tokie dideli, tačiau, keičiantis sezonams, keičiasi ir jų išvaizda. Vieni žydi pavasarį, kiti vasarą, kiti išleidžia šluoteles tik rudenį. Yra tokių, kurie sodinami tik dėl grožio žiemą, pavyzdžiui, buksmedžiai itin smulkiais, net žiemą nenumetamais lapeliais, ar dekoratyvinės  žolės, kurių specialiai rudenį nenupjauname, kad galėtų apšarmoti ar apsnigti.

Ar galime sakyti, kad kaip būsto interjere madingas minimalizmas, taip aplinkos tvarkyme – ekologija, natūralumas?

Požiūris į estetiką keičiasi todėl, kad  žmonės nori būti arčiau gamtos ir linksta vis mažiau eikvoti  gamtos resursus.  Su funkciniais dalykais keičiasi ir estetika.  Dirbantys želdinimo srityje tai irgi jaučia ir, manyčiau, tas estetikos pokytis turėtų atsispindėti ir jų projektuose, nuotraukose, svetainėse. Estetinis pokytis nėra vienadienis. Kartais tą pokytį  vadiname mada, o aš sakyčiau, kad tai jau nauja tradicija. Naujoji estetika paremta ne vienadieniu argumentu, o tendencija atsižvelgti į klimato kaitą, ekologiškus sprendimus, kad būtų mažiau taršos. Ekologiškas gyvenimo būdas, natūralūs organiniai dalykai populiarėja visose srityse. Lėtas maistas svarbesnis ir labiau pageidaujamas nei greitas, pirkdami drabužius jau žiūrime kokioje šalyje jie pagaminti ir iš kokių medžiagų. Želdinime taip pat atsiranda visai kiti augalai, tad estetikos pokyčiai  priklauso nuo pasikeitusio žmonių požiūrio.

Žmonės estetiką įvertina-pajunta-pamatuoja labai skirtingai. Vieni akimis, kiti protu, treti pojūčiais ir emocijomis. Kaip estetika pasiekia – paveikia Jus?

Estetika bet kuriuo atveju yra protu valdomas dalykas, yra ir nuojauta, patirtys. Pamatę-palietę-pajutę-užuodę mes sujungiame visas tas turėtas patirtis ir ta visuma duoda galimybę pasakyti – estetiškas vaizdas. Estetikos suvokimas vystosi per patirtis, svarbu su kuo bendrauji, ką esi matęs, koks tavo akiratis – platus ar siauras  ir visuma viso to padeda  sukurti estetišką vaizdą.  Ką tik buvome filmuoti sodyboje, kurios vaizdus ne gėda būtų rodyti tarptautinės konferencijos didžiojoje scenoje. Sodybos šeimininkė, paprašyta įvardyti savo top 5, labiausiai pasiteisinusius  augalus, parodė ir tokią nurudusią rūgtį, kuri tikrai savo vaizdu dabar nieko nesužavėtų. Tik kai sužinai kontekstą, istoriją, gali atsirasti argumentų, kodėl būtent tas augalas šeimininkei toks gražus ir įtrauktas į labiausiai pasiteisinusių sąrašą. Jis neserga, užima didelį plotą, žydi gražiu debesiu, nužydėjęs išlaiko gražią struktūrą, ir tikrai nuostabiai atrodys apsnigtas.

Dėkoju už pokalbį.
Liucija Sabė